Apie lėtą kūrybą, senus baltiškus amatus ir gilų ryšį su Lietuvos miškais bei gamta.
SLINKITE ŽEMYN arrow_downwardViskas prasidėjo mažoje sodyboje Anykščių krašte, kur senosios šimtametės pušys saugo ramybę ir kasdien primena apie lėtą gamtos ciklą. Miškas mums niekada nebuvo vien tik peizažas už lango — tai gyva atmintis, pulsuojanti sakų kvapu, ežerų vėsa ir prosenelių rankų įspaustais ženklais.
Pavargę nuo greito, sintetinio vartotojiškumo, atsigręžėme į tai, kas tikra: šiurkštų nebalintą liną, bičių vašką, dūminės keramikos molį ir natūralų Baltijos gintarą. Kiekvienas GIRIA kūrinys yra duoklė mūsų šaknims ir tylus kvietimas įsileisti dalelę amžinos lietuviškos girios į savo kasdienybę.
„Čia laikas teka medžių ritmu.“
Sodybos kluone atradome dulkėmis užklotas beveik šimto metų senumo medines audimo stakles. Jas kruopščiai restauravome kartu su vietos meistru ir išaudėme pirmuosius nebalinto, šiurkštaus lino rankšluosčius. Tai buvo mūsų pažadas saugoti baltiškąją tekstilės tradiciją.
GIRIA tapo bendru namu iškiliausiems krašto amatininkams: juodosios keramikos meistrams iš Merkinės, ąžuolo drožėjams iš Žemaitijos kalvų bei žolininkėms iš Labanoro girios pakraščių. Suvienijome jėgas, kad senosios žinios pasiektų šiuolaikinio žmogaus erdvę.
Vilniaus senamiesčio kiemelyje įkūrėme gyvąją erdvę — vietą, kurioje miesto šurmulys nutyla. Čia lankytojai gali pajusti pušų sakų ir bičių vaško kvapą, pamatyti veikiančias stakles bei rasti daiktus, kurtus ramiai, be skubos.
Molio formavimas ant rato
Laukinių žolelių rinkimas
Natūralus Baltijos gintaras
„Kiekvienas daiktas turi savo istoriją ir meistro širdies dalelę.“
Mes nenaudojame automatizuotų gamybos linijų. Kiekviena lino staltiesė ar ąžuolinis padėklas kuriamas rankomis, mažomis partijomis, gerbiant meistro poilsį ir medžiagos prigimtį.
Nenaudojame plastiko. Siuntiniai pakuojami į perdirbtą popierių, rišami kanapine virve ir sandarinami natūraliu vašku. Visi produktai yra 100% biologiškai skaidūs arba ilgaamžiai.
Dirbame tiesiogiai su regionų amatininkais be tarpininkų. Tai leidžia palaikyti kaimo bendruomenes, užtikrinti orų atlygį ir padėti tradiciniams amatams išlikti gyviems ateities kartoms.
Už kiekvieno lino užvalkalo, pušų sakų muilo ar molio puodelio stovi konkretus žmogus ir dešimtmečiais kaupta patirtis.
„Linas man — tarsi gyva kalba, kuria kalbuosi su senolių atminimu.“
„Kiekviena ąžuolo rievė turi savo balsą, tereikia jos neužgožti.“
„Gryno vaško kvapas namuose akimirksniu sugrąžina į vasaros pievas.“
„Mes nekuriame daiktų — mes tęsiame girios pasakojimą.“
— GIRIA KŪRYBINĖ ŠEIMAKviečiame susipažinti su mūsų rankų darbo gaminiais jaukiam ir ramiam gyvenimui.