Keturios sąvokos

Pelkė, durpynas, durpės ir durpojai

Šios sąvokos dažnai painiojamos, nors reiškia skirtingus dalykus: ekosistemą, žemės plotą, medžiagą ir augalus, iš kurių ji susidaro.

Visas terminų žodynas
Aukštapelkės ežerėlis su pušų ir debesų atspindžiais vandenyjeEkosistema

Pelkės

Gyvybingos sausumos ekosistemos nuolat įmirkusiuose ir drėgmę mėgstančiais augalais apaugusiuose plotuose, kuriuose nuolat vyksta durpėdara (durpių kaupimasis). Pelkėms priskiriami plotai, kuriuose durpių klodas storesnis kaip 30 cm.

Nusausinta šlapia pieva su sausinimo grioviu ir beržais ankstyvą pavasarįŽemės plotas

Durpynai

Žemės paviršiaus plotai su augaline danga arba be jos bei natūraliai susiformavusiu durpių sluoksniu, ne plonesniu kaip 30 cm. Durpynai apima:

  • natūralias ir atkurtas įmirkusias pelkes, kuriose vyksta durpėdara;
  • nusausintus žemės ūkyje, miškininkystėje naudojamus arba apleistus plotus, kuriuose vyksta durpių skaidymasis ir durpių klodo nykimas;
  • nusausintus veikiančius ir apleistus durpių karjerus.
Kupstuota žemapelkė su durpiniu dirvožemiu ir plikais beržais rudenįMedžiaga

Durpės

Drėgnoje bedeguonėje aplinkoje iš apmirusių augalų likučių susidaręs nuosėdinės kilmės produktas, kuriame negyva organinė medžiaga sudaro ne mažiau kaip 30 % sausos masės.

Saulašarių kilimas tarp kiminų aukštapelkėje, vaizdas iš viršausAugalai

Durpojai

Pelkių augalai, iš kurių apmirusių dalių drėgnoje bedeguonėje aplinkoje formuojasi durpės. Aukštapelkėse pagrindiniai durpojai – kiminai, žemapelkėse – viksvos.

Pelkių tipai

Trys pelkių tipai – pagal tai, kas jas maitina

Žemapelkes maitina gruntinis ir paviršinis vanduo, aukštapelkes – tik krituliai, o tarpinio tipo pelkės yra tarp jų. Nuo to priklauso paviršiaus forma, dirvožemio rūgštumas ir augalai.

Tyli žemapelkės kūdra su beržais ir viksvų kupstais vasarą Žemapelkė: viksvynai, beržai ir atviras vanduo
Apie 2/3 Lietuvos pelkių

Žemapelkės

Apie 2/3 Lietuvos pelkių – žemapelkės, paplitusios paežerėse, upių slėniuose, tarpukalvių daubose, aukštapelkių pakraščiuose. Žemapelkių paviršius dažniausiai lygus arba įgaubtas. Augaliją maitina atitekantis gruntinis ir paviršinis vanduo, kuriame gausu mineralinių ir organinių medžiagų. Tarp žolinių augalų, įsikūrusių durpiniuose dirvožemiuose (mažiau rūgščiuose nei aukštapelkių), vyrauja viksvos. Žemapelkių viksvynus pagyvina puošnūs gegužraibinių šeimos augalai (raudonosios gegūnės, pelkiniai skiautalūpiai ir kt.).

  • Maitinimas

    Atitekantis gruntinis ir paviršinis vanduo, gausus mineralinių ir organinių medžiagų.

  • Paviršius

    Dažniausiai lygus arba įgaubtas.

  • Kur aptinkamos

    Paežerėse, upių slėniuose, tarpukalvių daubose, aukštapelkių pakraščiuose.

  • Būdingi augalai

    Viksvos; raudonosios gegūnės, pelkiniai skiautalūpiai ir kiti gegužraibiniai.

Nauja
Pelkių tipų palyginimas pagal maitinimą, paviršių, dirvožemį, augalus ir dalį Lietuvoje
PožymisŽemapelkėsTarpinio tipo pelkėsAukštapelkės
MaitinimasGruntinis ir paviršinis vanduo, gausus mineralinių ir organinių medžiagųMišrus – gruntinis vanduo ir krituliaiTik lietaus ir sniego tirpsmo vanduo
PaviršiusLygus arba įgaubtas–Išgaubtas, aukštėjantis nuo pakraščių į vidurį; vandens perteklius nuteka į lagą
DirvožemisDurpinis, mažiau rūgštus nei aukštapelkiųMaisto medžiagų per mažai vien žemapelkių durpojams, per daug – vien aukštapelkiųRūgštus, užmirkęs, skurdus mineralinių medžiagų ir deguonies
Būdingi augalaiViksvos, raudonosios gegūnės, pelkiniai skiautalūpiaiIr žemapelkių, ir aukštapelkių durpojaiKiminai, saidros, kupstiniai švyliai, liūnsargės, balžuvos, žemaūgės pušys, spanguolės, tekšės, saulašarės, gailiai
Dalis Lietuvos pelkiųApie 2/3Kartu – apie 1/3

Lentelė sudaryta pagal svetainės tekstą; brūkšnys reiškia, kad požymis tekste nenurodytas.

EB svarbos pelkių buveinės Lietuvoje

11 iš 53 Lietuvos EB svarbos buveinių susijusios su pelkėmis

Lietuvoje aptinkamos 53 tipų Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės (be paplitusių Baltijos jūroje), kurios įrašytos į Buveinių direktyvą (Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, 1992-05-21). 11 iš jų yra susijusios su pelkių ekosistemomis.

11 buveinių
  • 3160Natūralūs distrofiniai ežerai
  • 7110*Aktyvios aukštapelkėsPrioritetinė
  • 7120Degradavusios aukštapelkės
  • 7140Tarpinės pelkės ir liūnai
  • 7150Plikų durpių saidrynai
  • 7160Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės
  • 7210*Žemapelkės su šakotąja ratainytePrioritetinė
  • 7220*Šaltiniai su besiformuojančiais tufaisPrioritetinė
  • 7230Šarmingos žemapelkės
  • 9080*Pelkėti lapuočių miškaiPrioritetinė
  • 91D0*Pelkiniai miškaiPrioritetinė

* – prioritetinė buveinė pagal Buveinių direktyvą (92/43/EEB). Grupavimas pagal pelkių tipus – maketo Pavyzdys

Projektai, kuriuose geriname buveinių būklę

Pelkių reikšmė

Kam reikalingos sveikos pelkės?

Pelkių išsaugojimas ir atkūrimas svarbus septyniais požiūriais – nuo biologinės įvairovės iki mūsų pačių sveikatos ir klimato.

Mūsų veiklos kryptys

Biologinė įvairovė

Pelkių atkūrimas padeda išsaugoti vertingas gamtines buveines ir jose gyvenančių rūšių įvairovę.

Klimato reguliavimas

Pelkės sugeria anglies dioksidą ir kaupia organinę anglį durpių pavidalu – tai natūralus anglies sandėlis.

Vietos orai

Mažina oro temperatūros svyravimus, didina oro drėgnumą ir rūkų tikimybę, valo orą.

Vandens valymas ir kaupimas

Gerina vandens kokybę, sulaiko biologiškai pasyvius teršalus (ypač intensyvios žemdirbystės regionuose) ir kaupia vandenį – saugo nuo potvynių, sausrų ir durpynų gaisrų.

Dirvos apsauga

Stabdo dirvos eroziją ir durpių klodo suslūgimą.

Atsinaujinantys ištekliai

Tiekia atsinaujinančius gamtinius išteklius energetikai, pašarams, statybinėms medžiagoms, maisto ir farmacijos pramonei, amatams.

Pelkininkystė

Žmogui

Vertingos estetiniu, rekreaciniu, sveikatinimo ir mokslo požiūriais – vieta pažinti gamtą ir atgauti jėgas.

Verslui: CO₂ pėdsakas

Atkurdama pelkes įmonė mažina savo anglies pėdsaką pagal MoorFutures standartą.

Sužinoti daugiau

Grėsmės

Kodėl pelkės nyksta?

Europos pelkių ir durpynų likimas glaudžiai susijęs su istoriniais įvykiais, technine pažanga, visuomenės vertybių, žmogaus ūkinės veiklos ir žemėnaudos (žemės ūkio, miškininkystės, durpių gavybos plėtra ir urbanizacija) pokyčiais, kurie ypač suintensyvėjo XIX–XX a.

Aktualiausios grėsmės Lietuvos pelkėms ir durpynams

  • Sausinimas ir hidrologinio režimo pokyčiai
  • Tradicinis žemės ūkis (dažniausiai žemapelkiniuose dirvožemiuose)
  • Miškininkystė (dažniausiai aukštapelkėse)
  • Durpių kasyba (dažniausiai aukštapelkėse)
  • Miestų ir infrastruktūros plėtra
  • Teisinis reguliavimas
  • Klimato kaita
  • Gaisrai
  • Aplinkos užterštumas
  • Sapropelio ar kitų naudingųjų iškasenų gavyba artimoje pelkių aplinkoje arba pelkės guolyje
  • Intensyvi rekreacija ir neatsakingas elgesys gamtoje – šiukšlinimas, rūkymas, gyvūnų trikdymas, augalinės dangos ištrypimas, nesaikingas vaistinių augalų, uogų ir grybų rinkimas
  • Nelegalios pramogos – keturračiai, bekelės visureigiai, medžioklė ir kt.

Pasekmės

Ką sukėlė atsainus požiūris į pelkes

Šios grėsmės po vieną ar kompleksiškai neigiamai veikia pelkių ir durpynų ekosistemas ir jų gyvybingumą. Ilgainiui atsainus požiūris į pelkių ekosistemas sukėlė daug problemų – išskleiskite, kad sužinotumėte daugiau apie kiekvieną.

Sausinimas – pagrindinė grėsmė pelkėms ir didžiausias ŠESD emisijų iš durpžemių šaltinis. Lietuvoje intensyvus durpynų sausinimas prasidėjo XX a. 6-ajame dešimtmetyje.

Nyksta vertingos gamtinės buveinės – tarp jų 11 EB svarbos pelkių buveinių tipų – ir jose gyvenančios rūšys. Prarasta buveinė dažnai reiškia ir prarastą rūšių populiaciją.

Nusausintose pelkėse durpės, patekusios į deguonies aplinką, skaidosi ir išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD). Vien iš Lietuvos žemės ūkio durpžemių – apie 7–8 mln. t CO₂ ekv. per metus, beveik pusė šalies ŠESD emisijų.

Durpių dirvožemis degraduoja, mažėja jo derlingumas, dirvos paviršius slūgsta, prasideda dirvožemio erozija.

Maistinės medžiagos (ypač azoto junginiai) iš nusausintų durpžemių patenka į vidaus vandenis ir sukelia jų eutrofikaciją – vandens telkinių perteklinį „tręšimą“ ir dumblių suvešėjimą.

Degraduojančias, slūgstančias durpines žemes darosi vis sudėtingiau tvarkyti ir naudoti.

Sveika pelkė kaupia vandenį ir saugo nuo potvynių bei sausrų. Nusausinus pelkę ši natūrali apsauga prarandama, o potvynių grėsmė didėja.

Sausos durpės lengvai užsidega ir rusena giliai, todėl nusausintuose durpynuose gaisrų tikimybė gerokai didesnė.

Natūralioje pelkėje durpės auga apie 1 mm per metus ir saugo tūkstantmečių klimato bei augalijos istoriją. Sunykus durpėms šis archyvas prarandamas negrįžtamai.

Pasekmių pavadinimai – iš svetainės sąrašo; paaiškinimai makete išplėsti, klientas turėtų juos peržiūrėti.

Didžiausia grėsmė – sausinimas

Nusausinti žemės ūkio durpžemiai išskiria 7–8 mln. t CO₂ ekv. per metus

Tai beveik pusė visų Lietuvos ŠESD emisijų. Atkūrus hidrologinį režimą durpių nykimas sustabdomas, o sveika pelkė vėl pradeda kaupti anglį.

Video: Pexels / Val А

Lietuvos pelkių būklė ir apsauga

Trys ketvirtadaliai pelkių jau prarasta

Pelkės ir durpynai dengia beveik 10 % dabartinės Lietuvos ploto. Nors pirmieji stambesni sausinimo darbai pradėti XIX a. viduryje, o intensyvus durpynų sausinimas prasidėjo tik XX a. 6-ajame dešimtmetyje, iki šių dienų jau sunaikinta arba stipriai pažeista apie tris ketvirtadalius visų buvusių pelkių, šlapių ir pelkėtų pievų bei pelkinių miškų.

Nauja
~10%Lietuvos ploto dengia pelkės ir durpynai
¾buvusių pelkių, šlapių pievų ir pelkinių miškų sunaikinta arba stipriai pažeista

Kam naudojami nusausinti durpynai

Žemės ūkis45 %
Miškininkystė39 %
Durpių gavybaapie 4 %
2 % eksploatuojami karjerai2 % apleisti karjerai

Likusi nusausintų durpynų dalis svetainės duomenyse nedetalizuota. Šaltinis: pelkiufondas.lt.

Kaip tai įvyko

  1. XIX a. vidurys

    Pirmieji stambesni pelkių ir šlapių žemių sausinimo darbai: nusausintas pietvakarinis Didžiojo Tyrulio (Radviliškio r.) pakraštys.

  2. XX a. 6-asis dešimtmetis

    Prasideda intensyvus durpynų sausinimas žemės ūkio, miškininkystės ir durpių gavybos reikmėms.

  3. Šiandien

    Sunaikinta arba stipriai pažeista apie ¾ visų buvusių pelkių. Net 45 % nusausintų šalies durpynų skirta žemės ūkio, 39 % – miškininkystės ir apie 4 % – durpių gavybos reikmėms.

2024 m. priimtas ES Gamtos atkūrimo reglamentas įpareigoja valstybes nares atkurti pažeistas ekosistemas, tarp jų – nusausintus durpynus žemės ūkio naudmenose. Pelkių fondas parengė gaires, kaip atkurti pelkę privačiame sklype – rasite publikacijose.

Atkūrimas

Pelkę galima prikelti

Nusausintų ir kitaip žmogaus veiklos pažeistų pelkių atkūrimas yra dalis Europos Žaliojo kurso politikos. Ekologinio atkūrimo veiklos numatytos nacionaliniuose teisės aktuose, siekiant įgyvendinti biologinės įvairovės ir klimato kaitos politikų tikslus.

Ekologinis atkūrimas – tiesioginės ar netiesioginės žmogaus veiklos pertvarkytų, pažeistų, degradavusių arba sunaikintų ekosistemų atkūrimo procesas, siekiant susigrąžinti artimas natūralioms, save palaikančias ir atsparias trikdymui ekosistemas. Kartu su partneriais jau atkūrėme apie 110 ha pažeistų Lietuvos pelkių – kasmet tai sumažina ŠESD emisijas apie 580 t CO₂.

Atkurta šlapia pieva su vingiuojančiu vandens kanalu po giedru dangumi
Ekskavatorius dirba užlietoje pievoje, atspindys balose
~110ha atkurta

Kaip atkuriame pelkę

Keturi žingsniai nuo griovio iki gyvos pelkės

Vertinimas

Įvertiname teritoriją: durpių klodą, vandens lygį, buveines ir ŠESD emisijas pagal GEST metodiką – taip žinome, nuo ko pradedame.

Hidrologija

Parengiame hidrologinio režimo atkūrimo sprendinius: kur ir kaip sulaikyti vandenį, kad jis vėl laikytųsi ties pelkės paviršiumi.

Užtūros ir pylimai

Užtvenkiame sausinimo griovius durpių, medžio ar OSB plokščių užtūromis ir pylimais. Aukštumaloje 2021 m. įrengėme 197 durpių ir 45 OSB užtūras bei 3 pylimus.

Stebėsena

Stebime vandens lygį ir augaliją: grįžtantys kiminai ir švyliai rodo, kad pelkei būdingas drėgmės režimas atsikuria.

Schema apibendrinta pagal fondo projektų aprašymus – kiekvienai teritorijai sprendiniai parenkami individualiai.

Terminų žodynas

Kalbėkime apie pelkes tiksliai

Šlapynė ar pelkė? Durpynas ar durpės? Žodyne – 33 sąvokos su paieška, abėcėline navigacija ir nuorodomis tarp susijusių terminų.

Atidaryti žodyną
Nauja

Natūralios arba dirbtinės, nuolat vandens apsemtos ar periodiškai užliejamos teritorijos (pelkės, ežerai, upės ir jų deltos, lagūnos, vandenynų ir jūrų pakrančių vandens telkiniai ir kt.). Vanduo jose yra stovintis arba tekantis, gėlas, apysūris ar sūrus. Šlapynėms priskiriami ir seklūs sausumos, vandenynų bei jūrų pakrančių vandens telkiniai, kurių gylis atoslūgių metu neviršija šešių metrų.

Durpių kaupimosi procesas, kai įmirkusioje bedeguonėje aplinkoje apmirusios durpojų dalys nesuyra iki galo ir kasmet sudaro naują durpių sluoksnį. Natūralioje pelkėje durpės auga apie 1 mm per metus; durpėdara vyksta tik esant aukštam vandens lygiui.

Aukštapelkės pakraštys, į kurį nuo išgaubto pelkės paviršiaus nuteka vandens perteklius. Lage vanduo mineralingesnis nei pelkės centre, todėl čia auga ir žemapelkėms būdingi augalai, dažnai – pelkinis miškas.

Anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄), azoto suboksidas (N₂O) ir kitos dujos, sulaikančios šilumą atmosferoje. Nusausinti durpynai skaidantis durpėms išskiria didelius ŠESD kiekius – iš Lietuvos žemės ūkio durpžemių apie 7–8 mln. t CO₂ ekv. per metus. Atkūrus hidrologinį režimą durpių nykimas sustabdomas, o sveika pelkė vėl kaupia anglį.

Galerija

Pelkės iš arti

Nuo saulašarės lašelių iki gervių būrio rūke. Galerijoje – pelkių, mūsų darbų ir renginių nuotraukos su aprašais.

Visa galerija

Pažink pelkes gyvai

Geriausia pelkę pažinti stovint joje

Kviečiame į edukacines ekskursijas, talkas ir savanorių veiklas – 2025 m. vedėme apie 100 valandų edukacijos apie pelkes.

Video: Pexels / Seven Seil