Pelkės
Terminų žodynas
Pelkės, durpynai, durpojai, pelkininkystė – 33 sąvokos, kurias vartojame kalbėdami apie pelkes ir jų atkūrimą. Ieškokite pagal žodį, raidę arba temą, o susiję terminai nuves toliau.
Paieška ir filtrai
A–Ž
Visos sąvokos vienoje vietoje
A
Bendras ŠESD kiekis (CO₂ ekvivalentu), kurį per tam tikrą laiką išmeta asmuo, įmonė, produktas ar veikla. Įmonės gali savo anglies pėdsaką mažinti investuodamos į nusausintų pelkių atkūrimą – išvengtos emisijos apskaičiuojamos pagal MoorFutures standartą ir GEST metodiką.
Pelkė, kurią maitina tik lietaus ir sniego tirpsmo vandenys, kurių perteklius nuo iškilusio pelkės paviršiaus nuteka į pakraščius (lagą). Durpiniai dirvožemiai rūgštūs, užmirkę, skurdūs mineralinių medžiagų ir deguonies, todėl augalai auga labai lėtai. Vyrauja kiminai, auga saidros, kupstiniai švyliai, liūnsargės, balžuvos, žemaūgės pušys, spanguolės, tekšės, saulašarės, gailiai. Daugumos aukštapelkių paviršius išgaubtas, aukštėjantis nuo pakraščių į vidurį.
D
Durpių kaupimosi procesas, kai įmirkusioje bedeguonėje aplinkoje apmirusios durpojų dalys nesuyra iki galo ir kasmet sudaro naują durpių sluoksnį. Natūralioje pelkėje durpės auga apie 1 mm per metus; durpėdara vyksta tik esant aukštam vandens lygiui.
Drėgnoje bedeguonėje aplinkoje iš apmirusių augalų likučių susidaręs nuosėdinės kilmės produktas, kuriame negyva organinė medžiaga sudaro ne mažiau kaip 30 % sausos masės.
Naudingųjų iškasenų telkinio teritorijoje įrengtas kasinys, kuriame atviruoju būdu kasamos durpės.
Medžiagos, galinčios pakeisti durpes sodininkystės ir daigynų substratuose: kompostas, kokoso pluoštas, medienos pluoštas, pelkininkystės būdu užauginti kiminai ir kt. Durpių pakaitalai mažina durpių gavybos poreikį ir su ja susijusias ŠESD emisijas.
Žemės paviršiaus plotai su augaline danga arba be jos bei natūraliai susiformavusiu durpių sluoksniu, ne plonesniu kaip 30 cm. Durpynai apima natūralias ir atkurtas įmirkusias pelkes, kuriose vyksta durpėdara, nusausintus žemės ūkyje ir miškininkystėje naudojamus arba apleistus plotus, kuriuose vyksta durpių skaidymasis ir durpių klodo nykimas, bei nusausintus veikiančius ir apleistus durpių karjerus.
Pelkių augalai, iš kurių apmirusių dalių drėgnoje bedeguonėje aplinkoje formuojasi durpės.
Organinės kilmės dirvožemiai, susidarę pelkėjimo metu ir paviršiuje turintys ne plonesnį kaip 30 cm durpių sluoksnį.
E
Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė, įrašyta į Buveinių direktyvos (Tarybos direktyva 92/43/EEB) I priedą. Lietuvoje aptinkamos 53 tokių buveinių tipai, 11 iš jų susiję su pelkėmis (pvz., 7110* aktyvios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7230 šarmingos žemapelkės, 91D0* pelkiniai miškai). Žvaigždutė žymi prioritetines buveines.
Tiesioginės ar netiesioginės žmogaus veiklos pertvarkytų, pažeistų, degradavusių arba sunaikintų ekosistemų atkūrimo procesas, siekiant susigrąžinti artimas natūralioms, save palaikančias ir atsparias trikdymui ekosistemas. Ekosistema laikoma atkurta, kai susiformuoja etaloninei ekosistemai būdingi rūšių deriniai ir tipinga bendrijų struktūra ir ji gali savarankiškai funkcionuoti be papildomos žmogaus paramos.
G
2024 m. priimtas Europos Sąjungos reglamentas (Nature Restoration Law), įpareigojantis valstybes nares atkurti pažeistas ekosistemas, tarp jų – nusausintus durpynus žemės ūkio naudmenose. Lietuva rengia nacionalinį atkūrimo priemonių planą; Pelkių fondas parengė gaires, kaip atkurti pelkę privačiame sklype.
Greenhouse Gas Emission Site Types – ŠESD emisijų vertinimo metodika, pagal kurią durpyno plotai suskirstomi į emisijų tipus pagal augaliją ir vandens lygį, o kiekvienam tipui priskiriama būdinga emisijų vertė. Leidžia įvertinti emisijas prieš atkūrimą ir po jo be brangių tiesioginių matavimų.
Atkuriama teritorija, kurioje kartu su vietos bendruomene, mokslininkais ir institucijomis išbandomi ir demonstruojami pelkių bei miškų atkūrimo metodai. LIFE ForestHabitatLT projekte įkurtos pirmosios Lietuvoje gyvosios laboratorijos: Praviršulio tyrelio, Žaliojo raisto durpyno, Buktos miško ir Šimonių girios.
H
Pelkės vandens lygio ir jo kaitos per metus dėsningumai. Natūraliai pelkėje vanduo laikosi ties paviršiumi arba arti jo; sausinimo grioviai vandens lygį pažemina, durpės pradeda skaidytis ir išskirti ŠESD. Hidrologinio režimo atkūrimas – pagrindinė pelkių atkūrimo priemonė: griovių užtvenkimas užtūromis ir pylimais, vandens sulaikymas pelkėje.
K
Aukštapelkių samanos, sugeriančios ir sulaikančios daug vandens, rūgštinančios aplinką ir būdamos pagrindiniai aukštapelkinių durpių durpojai. Kiminų auginimas naudojamas pažeistų aukštapelkių atkūrimui ir pelkininkystėje kaip atsinaujinantis durpių pakaitalas.
L
Aukštapelkės pakraštys, į kurį nuo išgaubto pelkės paviršiaus nuteka vandens perteklius. Lage vanduo mineralingesnis nei pelkės centre, todėl čia auga ir žemapelkėms būdingi augalai, dažnai – pelkinis miškas.
M
Vokietijoje (Greifsvaldo pelkių centro) sukurtas savanoriškas anglies kreditų standartas pelkių atkūrimo projektams, pagal kurį apskaičiuojamos ir sertifikuojamos išvengtos ŠESD emisijos. Pelkių fondas CO₂ sutaupymus skaičiuoja remdamasis MoorFutures standartu ir jo metodika.
N
Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, kurį sudaro buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST, pagal Buveinių direktyvą) ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST, pagal Paukščių direktyvą). Daug Lietuvos pelkių (pvz., Aukštumala, Praviršulio tyrelis, Šimonių giria) priklauso šiam tinklui.
P
Gyvybingos sausumos ekosistemos nuolat įmirkusiuose ir drėgmę mėgstančiais augalais apaugusiuose plotuose, kuriuose nuolat vyksta durpėdara (durpių kaupimasis). Pelkėms priskiriami plotai, kuriuose durpių klodas storesnis kaip 30 cm.
Klimatui palankus natūralių ir atkurtų pelkių ūkinis naudojimas, apimantis vietinių pelkinių augalų produkcijos paruošą, natūralioms pelkių buveinėms būdingo hidrologinio režimo palaikymą ir (ar) atkūrimą, durpėdaros skatinimą, pelkių biologinės įvairovės apsaugą siekiant užtikrinti pelkių ekologinį stabilumą. Angl. paludiculture, vok. Paludikultur (lot. palus – pelkė).
Šlapiuose durpynuose užauginta antžeminė pelkinių augalų (nendrių, viksvų, švendrų, alksnių, kiminų ir kt.) masė, nuimama ūkiniam naudojimui: pašarams, pakratams, biodujoms ar biokurui, statybinėms medžiagoms, kompostui, trąšų koncentratams, amatams. Požeminės augalų dalys lieka pelkėje ir formuoja durpes.
R
1971 m. vasario 2 d. Ramsaro mieste (Iranas) pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapynių apsaugos. Jos pasirašymo diena – vasario 2-oji – minima kaip Pasaulinė pelkių (šlapynių) diena.
Išeksploatuoto durpių karjero sutvarkymas baigus durpių gavybą. Tradiciškai karjerai užliejami vandeniu, apsodinami mišku ar paverčiami žemės ūkio naudmenomis; pelkių ekosistemų atkūrimas ir pelkininkystė – klimatui palankesnė rekultivacijos kryptis. Lietuvoje durpių karjerai užima 20 tūkst. ha, iš kurių daugiau nei pusė apleisti.
S
Ežerų dugne iš organinių ir mineralinių nuosėdų susidariusios dumblo klodo nuogulos, naudojamos kaip trąša ar gydomasis purvas. Sapropelio gavyba artimoje pelkių aplinkoje arba pelkės guolyje – viena iš grėsmių pelkėms, nes keičia hidrologinį režimą.
Pelkių ir šlapių žemių nusausinimas grioviais ir drenažu žemės ūkio, miškininkystės ar durpių gavybos reikmėms. Lietuvoje intensyvus durpynų sausinimas prasidėjo XX a. 6-ajame dešimtmetyje; iki šiol sunaikinta arba stipriai pažeista apie 3/4 buvusių pelkių. Sausinimas – pagrindinė grėsmė pelkėms ir didžiausias ŠESD emisijų iš durpžemių šaltinis.
Š
Anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄), azoto suboksidas (N₂O) ir kitos dujos, sulaikančios šilumą atmosferoje. Nusausinti durpynai skaidantis durpėms išskiria didelius ŠESD kiekius – iš Lietuvos žemės ūkio durpžemių apie 7–8 mln. t CO₂ ekv. per metus. Atkūrus hidrologinį režimą durpių nykimas sustabdomas, o sveika pelkė vėl kaupia anglį.
Natūralios arba dirbtinės, nuolat vandens apsemtos ar periodiškai užliejamos teritorijos (pelkės, ežerai, upės ir jų deltos, lagūnos, vandenynų ir jūrų pakrančių vandens telkiniai ir kt.). Vanduo jose yra stovintis arba tekantis, gėlas, apysūris ar sūrus. Šlapynėms priskiriami ir seklūs sausumos, vandenynų bei jūrų pakrančių vandens telkiniai, kurių gylis atoslūgių metu neviršija šešių metrų.
Viksvuolinių šeimos pelkių augalai su baltais pūkuotais vaisių kuokštais; kupstiniai švyliai – vieni būdingiausių aukštapelkių, o siauralapiai švyliai – tarpinio tipo pelkių ir žemapelkių augalų. Jų gausėjimas atkuriamoje pelkėje rodo, kad grįžta pelkėms būdingas drėgmės režimas.
T
Pelkė, kurioje auga ir žemapelkėms, ir aukštapelkėms būdingi augalai (durpojai). Tokios pelkės paplitusios augimvietėse, kuriose maisto medžiagų vien žemapelkiniams durpojams tarpti yra nepakankama, o tik aukštapelkiniams – dar per daug.
Lietuvos saugomų teritorijų rūšis – draustinis, skirtas vertingoms pelkėms ir jų ekosistemoms saugoti (gr. telma – pelkė). Pavyzdys – Aukštumalos telmologinis draustinis Nemuno deltos regioniniame parke.
U
Sausinimo griovyje įrengiama užtvanka (iš durpių, medienos, OSB plokščių ar su geomembrana), sulaikanti vandenį atkuriamoje pelkėje ir pakelianti jos vandens lygį. Pvz., Aukštumalos aukštapelkės pietvakarinėje dalyje 2021 m. įrengtos 197 durpių ir 45 OSB plokščių užtūros.
Ž
Pelkė, kurios augaliją maitina atitekantis gruntinis ir paviršinis vanduo, gausus mineralinių ir organinių medžiagų. Apie 2/3 Lietuvos pelkių – žemapelkės, paplitusios paežerėse, upių slėniuose, tarpukalvių daubose, aukštapelkių pakraščiuose. Paviršius dažniausiai lygus arba įgaubtas; tarp žolinių augalų vyrauja viksvos, viksvynus pagyvina gegužraibinių šeimos augalai (raudonosios gegūnės, pelkiniai skiautalūpiai ir kt.).
Pagal užklausą terminų nerasta
Pabandykite kitą žodį ar jo dalį (pvz., „durp“), pasirinkite kitą raidę arba temą.
Apie šaltinius. 8 terminai paimti pažodžiui iš dabartinio Pelkių fondo žodyno, 4 – iš svetainės skilčių „Pelkės“ ir „Veikla“. 21 terminai, pažymėti „Pavyzdys“, parengti maketui pagal fondo svetainės ir publikacijų medžiagą – prieš publikavimą juos peržiūrės fondo ekspertai.

Nerandate termino?
Pasiūlykite sąvoką – papildysime žodyną
Žodyną pildome kartu su skaitytojais. Parašykite, kokio termino pasigedote arba kur sutikote neaiškų žodį, ir fondo ekspertai parengs apibrėžimą.
Nenorite pildyti formos? Rašykite info@pelkiufondas.lt
Pasiūlyti terminą
Užpildykite tik tai, ką žinote – pakanka paties termino.
Skaitykite toliau
Terminai gyvai – puslapyje „Pelkės“
Kas yra pelkė?
Pelkės, durpynai, durpės ir durpojai – keturios pagrindinės sąvokos su nuotraukomis ir pavyzdžiais.
ApibrėžimaiPelkių tipai
Žemapelkės, tarpinio tipo pelkės ir aukštapelkės – palyginimas ir 11 EB svarbos pelkių buveinių.
Tipai ir buveinėsGrėsmės
Sausinimas, durpių kasyba, klimato kaita – 12 aktualiausių grėsmių Lietuvos pelkėms ir jų pasekmės.
GrėsmėsAtkūrimas
Kaip atkuriame hidrologinį režimą: nuo vertinimo iki užtūrų, pylimų ir stebėsenos.
AtkūrimasTaip pat: Lietuvos pelkių būklė · Pelkininkystė (Veikla) · CO₂ ir MoorFutures (Verslui) · Publikacijos · Galerija